atsikodyti

atsikõdyti atsiginti, nusikratyti: Ana kodyte neatsikõdijo (neatsigynė) nuo jo J. Jis įsityžo, kad negaliu nuo jo atsikodyti, t. y. atsiginti J. Vis negalėjo atsikodyti tų gerų mergaitės akių Vaižg. Tuo kaimynu negalima atsikodyti Tr. Kad pristojo tas Breskus sekioti, tai per visą dieną negalėjau atsikodyti Km. \ kodytis; atsikodyti